1. Kalio sulfatas nėra toks veiksmingas kaip kalio chloridas, kai jis naudojamas žaliavinių laukų ir kitų dirvožemių, turinčių stiprių redukuojančių savybių. Pagrindinis trūkumas yra tas, kad apsinuodijimas vandenilio sulfidu yra linkęs atsirasti.
2. Kalio sulfato sudėtinės trąšos yra brangesnės nei kalio chloridas. Be ne chloro pasėlių, augalai, kurie paprastai negali naudoti kalio chlorido, taip pat neturėtų naudoti kalio sulfato.
3. Kalio sulfato sudėtinės trąšos turi geresnį trąšų efektyvumą kryžmažiedžių ir kitų kultūrų, kurioms reikia daugiau sieros, todėl jis gali būti paskirstytas ir naudojamas pirmiausia.
4. Žemės ūkio gamyboje trąšų naudojimas turėtų būti mokslinis ir pagrįstas. Per šį laikotarpį taip pat gali būti naudojamos ūkio trąšos, organinės trąšos, dirvožemis ir kitos trąšos. Priklausomai nuo dirvožemio sąlygų, trąšos gali būti derinamos su azotu, fosforu ir kaliu, kad būtų skatinamas vienas kitas. Visapusiškai išnaudojant įvairių trąšų privalumus, taip pat gali padidėti trąšų naudojimas, užkirsti kelią dirvožemio rūgštėjimui ir druskėjimui bei padidinti pasėlių derlių.
5. Nors kalio sulfato sudėtinės trąšos tinka visiems augalams, jis vis dar turi tam tikrą selektyvumą, kai jis naudojamas dirvožemyje. Pavyzdžiui, žaliavinis dirvožemis turi stiprų redukcinį gebėjimą, o kalio sulfato kombinuotųjų trąšų naudojimas dėl sumažinimo gamins sulfidą. Todėl vandenilis daro tam tikrą žalą ryžiams. 6. Per šį laikotarpį, jei naudojamas kalio chloridas, rūgštingumas yra didesnis nei kalio sulfatas, kuris sukels dirvožemio tankimą.