Turinys:
Svarbiausi yra Ca2 {{2}}, Mg2 {{3}}, K+, Na+, Ba2+, Sr2+, Pb2+, Fe3+, Al3+, Cu2+. Yra daugiau nei 170 rūšių sulfatų mineralų. Nors jie sudaro tik 0,1 % visos žemės plutos masės' jose esantis gipsas, anhidritas, baritas ir thenarditas gali būti praturtintas pramoninės reikšmės nuosėdomis. Dauguma sulfatų mineralų yra druskos, kurių sudėtinė sudėtis yra gana sudėtinga, todėl kristalų struktūra, turinti žemą simetrijos laipsnį, yra daugiausia monoklininė ir ortorombinė. Kadangi daugumoje sulfatinių mineralų yra vandens, svarbiausia jo fizinė savybė yra mažas kietumas, paprastai tarp 2-3,5. Be to, spalva paprastai yra bespalvė ir balta, o savitasis svoris paprastai nėra didelis, tarp 2–4. Sulfatinių mineralų susidarymui reikalinga didelė deguonies koncentracija ir žemos temperatūros sąlygos, todėl paviršiaus dalis yra tinkamiausia vieta sulfatų mineralams susidaryti. Šio tipo mineraluose išorinė priežastis yra daug svarbesnė nei vidinė priežastis. Tarp jų sulfatiniai mineralai, susidarantys oksiduojant pirminius metalų sulfidus, sudaro beveik pusę šio tipo mineralų. Chemiškai nusodinti sulfatų mineralai vandenynų baseinuose daugiausia yra vandeniniai kalio, natrio, kalcio, magnio, bario ir aliuminio sulfatai. Kalbant apie endogeninės hidroterminės kilmės sulfatinius mineralus, tai daugiausia bevandeniai sulfatai, tokie kaip baris, kalcis, stroncis ir aliuminis, kurių yra vidutinės žemos temperatūros hidroterminėse venose arba kaip žemos temperatūros hidroterminės sienelės uolienų pakitimų produktai.
Priežastis:
Ugnikalnio išsiveržimai išskirs sierą, o siera degs, kad susidarytų sieros dioksidas. Kai sieros dioksidas susiduria su vandens garais, susidaro sieros rūgštis. Sieros rūgštis ore esančiu deguonimi oksiduojama iki sieros rūgšties. Sieros rūgštis reaguoja su metalo oksidais žemės' plutoje, kad susidarytų sulfatai.